{{include.title}}

Intensyvėjančios tvarumo paieškos: kaip prie jų gali prisidėti transporto parkų valdytojai?
Transportation hub

Europoje nuosekliai stiprėja spaudimas gamintojams sukti tvaresnės veiklos keliu. Vis plačiau įsigaliojantys įpareigojimai įmonėms – tiek stambiausioms, tiek smulkesnėms – teikti tvarumo ataskaitas ir nuolatinis vartotojų spaudimas mažinti ekologinį pėdsaką verčia verslininkus peržiūrėti kiekvieną kasdienį procesą ir jį įvertinti iš naujo per CO2 emisijos prizmę. Dėl to įmonės vis dažniau atsisuka ir į savo partneres – krovinių gabenimo bendroves, galinčias padėti nurėžti anglies dvideginio pėdsaką bent jau tiekimo grandinėje. Kaip tai vyksta?

Dvi pagrindinės kryptys

Ieškodama būdų, kaip sumažinti išmetamo CO2 kiekį visoje veikloje, ne viena gamybos bendrovė pasiekia tašką, kai tampa akivaizdu, kad bent trumpuoju laikotarpiu investuoti į mažiau taršius transportavimo sprendimus yra perspektyviau, nei tučtuojau pertvarkyti gamyklą ar keletą jos linijų. Tuomet prasideda transporto įmonių, galinčių pasiūlyti tvaresnes paslaugas, paieškos. Šių paieškų sėkmė priklauso nuo keleto veiksnių.

Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko sako, kad transporto įmonėms pagerinti savo ir klientų veiklos CO2 pėdsaką iš esmės yra du būdai: parinkti ekologiškesnes transporto priemones ir skaitmenizuoti procesus.

„Tam transporto firmos perka ne tokius taršius automobilius. Ten, kur gali, pereina prie biometano naudojimo, vietiniams kroviniams pervežti netgi naudoja elektrinius sunkvežimius, kurie gali būti įkraunami švariai pagaminta elektra. Savo ruožtu mes padedame tokioms įmonėms plėsdami joms pasiekiamus alternatyviųjų degalų užpylimo ir elektros įkrovimo tinklus. Mūsų degalų ir paslaugų kortelės jau veikia ir tokiuose taškuose, kuriuose galima įkrauti sunkvežimius, ir tokių taškų ateityje daugės, – pastebi pašnekovas.

Anot jo, iš įvairių antrinių žaliavų, kaip antai žemės ūkio atliekų, augalininkystės produkcijos likučių, organinių namų ūkių ir pramonės atliekų, bei iš nuotekų pagamintas biometanas padeda žymiai sumažinti anglies dvideginio emisiją, skaičiuojant nuo pat jo pagaminimo iki sudeginimo dujiniuose vilkikuose. Šios dujos gali būti tiekiamos tiek suskystintos (LNG), tiek suslėgtos (CNG).

„DKV Mobility“ mokėjimo kelyje sprendimai leidžia parkų vadovams lengvai valdyti skirtingų tipų jėgaines turinčių transporto priemonių kuro ar energijos apmokėjimus, tai pat kelių mokesčių bei eksploatacinės priežiūros išlaidas visame žemyne ir gauti tik vieną mėnesinę sąskaitą.

Tiesa, dujomis varomos transporto priemonės kainuoja pastebimai brangiau nei dyzelinės. Be to, pastaraisiais metais dalis valstybių nuslopino paskatas transporto įmonėms pirkti švaresnius degalus naudojančius vilkikus. Pavyzdžiui, Vokietijoje nebeliko ilgą laiką galiojusios kelių mokesčių lengvatos dujiniams vilkikams.

Tačiau biometanu varomų sunkvežimių CO2 emisija, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas, įvairių gamintojų skaičiavimu, gali būti net iki 35–90 proc. mažesnė, palyginus su iškastinio kuro analogu. Tad su aukštesnius tvarumo reikalavimus keliančiais klientais norinčioms dirbti transporto bendrovėms vis tiek gali apsimokėti pasitelkti biometanu varomą techniką ilguoju laikotarpiu arba strateginiais sumetimais.

Skaitmenizavimo poveikis

Procesų skaitmenizavimas – dar viena sritis, kuri visam transporto sektoriui atveria galimybę sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Transporto inovacijų asociacija (TIA) yra apskaičiavusi, kad vien tik įvairių procesų optimizavimas ir skaitmeninimas gali padėti sumažinti bent 20 proc. sektoriuje išmetamo CO2 kiekio.

A. Michejenko teigimu, vienas svarbiausių skaitmenizavimo tikslų – didinti veiklos našumą. Vežėjams itin svarbu, kad programinės įrangos priemonės leidžia mažinti tuščių kilometrų, kai sunkvežimis važiuoja be krovinio, skaičių. Be to, atsiranda galimybės operatyviai reaguoti į įvairius klientų poreikius, optimizuoti maršrutus ir pan.

„Darbas automatiškai tampa efektyvesnis, jeigu pervežant tą patį krovinių kiekį nuvažiuojama mažiau kilometrų. Dabar yra būdų, leidžiančių skaitmeniniais įrankiais sumažinti tuščių kilometrų skaičių. Tai galima padaryti turint prieigas prie transporto biržų: sistema automatiškai parinks kokį nors krovinį, jeigu ji žinos, kur važiuos sunkvežimis“, – pavyzdžiais iliustruoja ekspertas.

TIA skaičiuoja, kad vien GPS sekimo sistemos įdiegimas kartu su transporto užsakymų valdymo sistemos bei prieigos prie transporto biržų naudojimu leistų kiekvienam vilkikui net iki 30 proc. sumažinti tuščių reisų. A. Michejenko tvirtinimu, įmonės noriai naudojasi skaitmeniniais įrankiais. Štai „DKV Mobility“ telematikos sistema sujungia keletą skirtingų krovinių paieškos sistemų tiekėjų.

„Jei vežėjai skirtingas paslaugas gali gauti vienoje platformoje, jie turi mažiau darbo“, – paaiškina A. Michejenko.

Be to, skaitmeniniai telematikos įrankiai mobilumo platformose leidžia vežėjams sekti savo CO2 pėdsaką, paliekamą važinėjant įvairiais maršrutais, ir klientams pasiūlyti rinktis kelionės kryptį pagal skirtingus parametrus: nuo kainos iki išmetamo anglies dvideginio.

Vietoje popieriaus

Svarbu pažymėti, kad skaitmenizuojant popierinius dokumentus taip pat mažinama CO2 emisija. A. Michejenko atkreipia dėmesį, jog šis pokytis nevyksta taip greitai, kaip galėtų atrodyti, ir dažnai net nėra lengva jį inicijuoti, tačiau įmonės gali padaryti tai, kas priklauso nuo jų pačių: keisti popierių skaitmeniniais įrankiais ten, kur tokie pokyčiai nevaržomi.

„Imkime pavyzdį – mes jau keletą metų sutartis pasirašome elektroniniu būdu, tad jeigu klientas turi tokią galimybę, mes naudojame skaitmeninį kanalą. Vienas standartinis sutarties paketas gali sudaryti ir 20 lapų, todėl dienos pabaigoje taip gali būti sutaupyta nemenka šūsnis popieriaus“, – pastebi pašnekovas.

Spauda

Dr. Sarah Rötzer

VP Communications & Public Affairs

Tel. +49 2102 5517478

sarah.roetzer@dkv-mobility.com

Carolin Hüppe

Teammanager Newsroom

Mobil +49 174 1856366

carolin.hueppe@dkv-mobility.com